Šiais mokslo metais „ Boružėlių“ grupėje vykdomas projektas – ,,Mylėkime gamtą“. Jo tikslas – mokyti vaikus mylėti gamtą, suteikti kuo daugiau žinių apie supančią aplinką, puoselėti vaikų fizines, psichines galias tausojant gamtą ir ugdant meilę jai.
Didelį dėmesį skiriame glaudžiam pedagogų ir tėvų bendravimui ir bendradarbiavimui, todėl stengiamės į šio projekto vykdymą įtraukti kuo daugiau vaikų tėvų. Supažindindamos vaikus su konkrečia ugdymo turinio tema, stengiamės pasitelkti tėvų pagalbą išsamesniam jos nagrinėjimui, įgyvendinimui praktinėje veikloje. Tėvų žinias bei įvairius jų gebėjimus efektyviai panaudojame organizuojant įvairias veiklas grupėje.
Kovo 20 – oji – keturiasdešimties paukščių sugrįžimo diena, todėl visą savaitę kalbėjome apie paukščius, sugrįžtančius iš šiltųjų kraštų – jų išvaizdą, gyvenamą vietą, kuo minta bei teikiamą naudą gamtai. Penktadienis buvo ypatinga diena – vaikai į grupę rinkosi gerai nusiteikę, nes žinojo, kad grupėje svečiuosis grupės draugo Tautvydo tėtis. Savo tėvelių bei senelių namuose padarytus inkilus jau buvo atnešę Dovydas Eitavičius ir Liepa Simonaitytė, o Tautvydo tėtis Donatas Barysa, atėjo pasiruošęs inkilą daryti vietoje, stebint vaikams. Pirmiausia jis vaikus supažindino su medžiagomis iš kurių bus daromas inkilas ir pagrindiniu darbo įrankiu šioje veikloje – grąžtu. Davė vaikams apžiūrėti, parodė kaip jis veikia. Tėtis papasakojo, kad inkilą paukšteliams darys ekologišką – iš neobliuotų ir nedažytų lentų, kad ryškios spalvos neatbaidytų paukščių. Iš pasakojimo vaikai sužinojo, kad inkilas turi grindis, sienas, stogą, kuris nuožulnus vandens nutekėjimui – visai kaip tikras gyvenamas namas. Dar paaiškino, kad prie inkilo būtinai turi būti pritvirtintas pagaliukas paukšteliui atsitūpti bei landa – įlindimui į inkilą. Vaikai sužinojo, kad inkiluose apsigyvenę varnėnai dės kiaušinėlius ir perės jauniklius, kuriais rūpinsis – maitins kirmėlėmis, vabaliukais kol paūgės, sustiprės ir patys galės savimi pasirūpinti. Viską papasakojęs ir išsiaiškinęs, tėtis pasiraitojo rankoves ir ėmėsi darbo. Vaikams buvo daug džiaugsmo, nes kiekvienas turėjo galimybę prisidėti prie inkilo darymo, įsukti po varžtą. Padarius inkilą iki galo, visi išskubėjome į lauką, kur darželio kieme ieškojome tinkamiausių medžių inkilams įkelti. Prieš tai dar vaikams buvo paaiškinta, kad įkėlus inkilą į medį, jo landa turėtų būti atsukta į rytų pusę, taip esantis inkilas labiau vilioja varnėnus. Vaikai atidžiai stebėjo kaip jų draugo tėtis drąsiai, saugiai aukštomis kopėčiomis lipo į medį pritvirtinti inkilus. Užbaigę darbus, kai visi inkilai jau buvo jiems skirtose vietose, visi nuoširdžiai padėkojome Tautvydo tėveliui už suteiktą galimybę pabūti mažaisiais meistrais, kad tėvelių dėka mūsų darželio kiemas pasipildė dar keliais naujais inkilas. Atsisveikinę su svečiu vaikai dar liko žaisti kieme. Žaisdami ,,paukšteliais“ akies krašteliu vis žvilgčiojo į inkilus ar dar neatskrido koks varnėnas…
Tikimės, kad ši edukacinė veikla praturtino vaikus naujomis žiniomis, įspūdžiais, išgyvenimais. Manome, kad jie suvoks, koks svarbus žmogaus poveikis gamtai, aplinkai ir išmoks rūpintis bei saugoti ją. Tikimės, kad mūsų vaikų rankos niekada nepaims akmens ir netaikys į paukštelį ar kitą gyvą padarėlį.
Tokie susitikimai – tai galimybė tėvams susipažinti su vaikų draugais, kasdienine veikla grupėje, galimybė tėvams pasireikšti kaip ugdytojams. Tokio pobūdžio bendra veikla skatina tėvus labiau domėtis vaikų ugdymu, o vaikams tėvų dalyvavimas, atliekamas darbas kartu, didina pasitikėjimą, saugumo jausmą, motyvaciją, smalsumą.
,,Boružėlių“ grupės auklėtojos – Danutė Terleckienė
Virginija Mockuvienė
