„Užgavėnių šėlsmas“

„Užgavėnių šėlsmas“

Užgavėnės – viena triukšmingiausių ir linksmiausių žiemos švenčių. Nuo seno jos švenčiamos triukšmingai, linksmai, nes tikėta, kad, jei Gavėnia bus sutikta sočiai, tai vasarą nieko nestigs. Visi su nekantrumu laukiame pavasario, tad norėjome išgąsdinti žiemą ir kuo greičiau prisišaukti pavasarį.

O kokios Užgavėnės be Lašininio ir Kanapinio varžytuvių. Lašininis ir Kanapinis išbandė savo jėgas traukiant virvę, jiems talkino mūsų darželio vaikai. Gausiausias būrys vaikų rikiavosi Kanapinio pusėje, todėl stipriau patraukus virvę varžytuves nugalėjo Kanapinis. Kova tarp žiemos ir pavasario baigėsi Kanapinio laimėjimu ir didžiuliu vaikų palaikymu bei džiaugsmingais šūksniais.

Šventės metu deginome pagrindinį Užgavėnių simbolį – Morę, o kartu ir su ja susikaupusį blogį. Šventėje netrūko persirengėlių: vieni tapo velniais, kiti – raganomis ar kitais tradiciniais Užgavėnių personažais. Linksmai pašokę ir padainavę kartu, ėjome vaišintis darželio virėjų iškeptais blynais. Šventė suteikė daug džiugių emocijų ir geros nuotaikos.

Taip pat darželio fojė organizavome kaukių parodą „Užgavėnių šėlsmas“. Juk norint pajusti Užgavėnių dvasią, būtina pasigaminti kaukę. Parodoje buvo galima išvysti Žemaitiją garsinančių simbolių – kaukių, pagamintų iš kailių, įvairių audinių skiaučių, popieriaus ar megztų, spalvintų dažais, guašu, pakulų ar lino plaukais. Juk kaukės turi ypatingą prasmę – kiekviena jų padeda prisišaukti gerąsias gamtos energijas, kad metai būtų laimingesni ir derlingesni.

Bendra mokytojų, tėvų ir vaikų kūrybinė veikla ne tik suartino, bet ir padėjo vaikams nugalėti baimes, ugdė jų pasitikėjimą savimi, supažindino vaikus su liaudies papročiais bei tradicijomis.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Kristina Žvinklytė

Close Menu