Šv. Liucijos diena švenčiama gruodžio 13- tą dieną. Pagal senąjį Julijaus kalendorių ši diena sutapo su saulėgrįža. Pasak etnologo Liberto Klimkos, žmonės dar ir dabar sako, kad per Šv. Liuciją būna ilgiausia naktis arba trumpiausia diena. Tamsiuoju laikotarpiu žmonės turėtų gyventi ramiau, daugiau laiko skirti savo vidiniam pasauliui. Todėl tai progai 5gr.(Paukščiukų) ir 6gr. (Kačiukų) vaikučiai kartu su auklėtojomis Vilma Balsevičiene, Virga Sendravičiūte ir Laima Vasiliauskiene, o kai kurie vaikai kartu su tėveliais namuose, gamino žibintus. Tą rytmetį vaikų ir juos lydėjusių tėvelių į darželį lauke sužibo žibintai ir Šv. Kalėdų laukimo džiaugsmas. Grupėje skambėjo kalėdinės giesmės ir gražios, melodingos dainos: Angelo pėdutės, Ačiū Dievuli, Kalėdų varpeliai, kurias paruošė su mažaisiais dainorėliais meninio ugdymo mokytoja Daiva Samalienė.
Pandemijos ir karantino metu negalime susitikti ir visai bendruomenei drauge pajusti laukimo, bendruomeniškumo džiaugsmo, ugnelės (šviesos) prasmės ir svarbos kiekvienam žmogui. Todėl šiais metais nutarėme kitaip paminėti Šv. Kalėdų laukimą nušviečiant kelią žibintais lauko erdvėje bei įstaigos koridoriuose. Žibintų šventė mums visiems primena, kad nors lauke ir tamsu, viduje visada šilta ir šviesu. Sielos šviesa ir yra tikroji žibinto šviesa, kurią svarbu saugoti.
Parengė meninio ugdymo mokytoja metodininkė Daiva Samalienė
