Vėlyvas ruduo, ūžauja vėjas, o pas mus, lopšelio – darželio ,,Žilvitis“ ,,Paukščiukų“ grupėje trečiadienio popietę buvo šilta ir jauku. Vaikai sulaukė Gusto Maciaus mamytės, kuri atėjo į svečius nešina pintinę įvairiausių produktų, indų, reikalingų duonelės tešlai maišyti. Mes labai laukėme to vakaro, nes žinojome, kad turėsime galimybę savo rankom prisiliesti prie duonelės tešlos maišymo. Prieš pradedant darbą atsakingai jam pasiruošėme: susitvarkėme grupę, nusiplovėm rankas ir pasipuošėm kepėjų prijuostėm ir kepuraitėm. Pirmiausiai išklausėme įdomaus Gusto mamytės pasakojimo apie duoną, prisiminėme patarlių, sužinojome patarimų, kurie svarbūs kepant duoną. Labai įdomu buvo, kokie produktai sudėti pintinėje. Apie juos mamai pasakoti padėjo ir Gustas. Pasikalbėję kibome į dabą: su meile pylėme miltus, bėrėme įvairius pagardus, maišėme tešlą, o labiausiai visi norėjo ragauti duonelės raugą. Vaikai apibūdino, kad jis kvepia kaip duonelė, rūgštus ir, aišku, ne visiems patiko. Išmaišę tešlą palinkėjome Gustui ir jo mamytei gero kelio ir sėkmės kepant duonelę.
Su nekantrumu laukėme rytojaus, kada mūsų maišyta duonelė jau bus iškepta ir vėl atkeliaus į grupę. Vaikai net nuščiuvo, kai į grupę atėjo Gustas su savo mama, nešdami dar šiltutėlį ir be galo kvapnų duonos kepalą. Visi be žodžių žinojome, kad tai nepaprasta duonelė, tai buvo duonelės kepalėlis, į kurį sudėjome savo mažų širdelių meilę ir rankų darbštumą. Džiaugėmės matydamos su kokia meile ir pasididžiavimu vaikai pasitiko savo duonelę, kaip blizgėjo jų akelės, kai ją laikė ant rankų ir deklamavo jautrų J. Degutytės eilėraštį ,,Juokias duonelė“. Kai po riekelę dalinomės duoną, kuri atsirado ir mūsų mažų rankų dėka, jautėmės tarsi viena šeima. Mintyse tyliai išsakėme duonelei, gražiausius žodžius ir pažadėjome, kad visada ją gerbsime ir branginsime, kad ant mūsų rankų duonelė niekada neverks.
Laimutė Vasiliauskienė
Virginija Sendravičiūtė
Lopšelio- darželio ,,Žilvitis“
,,Paukščiukų“ grupės auklėtojos
