Apie kasdien patiriamą, tačiau retai aptariamą dalyką – emocijas, kalbėjomės su Kretingos lopšelio-darželio „Žilvitis“ priešmokyklinėmis „Zuikučiai“ ir „Ežiukai“ grupėmis.
Į klausimą – kaip jaučiatės? – buvo atsakyta įvairiai, vienas iš jų – gerai. Su vaikais aptarėme, jog pasakymas – gerai, blogai, normaliai nėra tinkamas ir yra neaiškus. Pamąstę vaikai atsakė, kad jaučiasi laimingi bei linksmi. Šaunu! Klausiančiajam tampa daug lengviau suprasti mūsų tikrąją būseną.
Su vaikais vardijome visas žinomas emocijas, dalijomės patirtimis, ką esame jautę. Pokalbio metu įvardijome, jog pyktis, liūdesys yra blogos emocijos. Tačiau aiškinomės, jog šios ir visos kitos emocijos nėra blogos, žinoma jos atsiranda, kai jaučiamės negerai, bet taip jaustis yra visiškai normalu, kiekvienas žmogus su tuo susiduria, todėl jokiu būdu negalima slėpti savo emocijų, o jas reikia išgyventi. Kartais reikia ir paverkti, pašaukti ar parėkti į pagalvę, be abejo šaunu būtų savo išgyvenimais pasidalinti su artimaisiais, tokiu atveju „nekaupsime“ emocijų ir jausimės daug geriau bei laisviau.
Žiūrėjome mokomuosius filmukus – „Kaip atpažinti emocijas?“, ir „Įvardink kokia tai emocija“. Vaikams sekėsi puikiai, jie puikiai suprato, kokie išoriniai žmogaus veiksmai išduoda jo vidinę būseną.
Galiausiai susipažinome su „emociukais“ įvairiomis šypsenėlėmis ir rodėme, koks „emociukas“ aš esu šiandien. Vaikai noriai dalinosi savo jausmais. O, kad vaikai galėtų taip išsikalbėti dažniau, ėmėmės darbų ir pasigaminome savo grupės „emociukus“.
Kad, darbų nebūtų maža, dar atlikome užduotį – piešėme įvairių emocijų veidukus.
Po šios pamokos vaikai akivaizdžiai tapo komunikabilesni, drąsiai ir noriai dalinosi savo buvusiais ir dabartiniais jausmais. Tai be galo svarbu, taip vaikai tampa labiau empatiški, jų emocijos nesikaupia, jie geriau suvokia aplinkos situacijas ir kitų žmonių elgesį.
 |
 |
 |
 |
 |
 |
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Urtė Vaškytė
