Įpusėjus rudenėliui, smagiam rytmečiui susibūrė gausus būrys darželio vaikų iš lopšelio grupių. Smagų eilėraštį apie rudeninio vėjo siūbuojamus margaspalvius lapus padeklamavo į svečius užsukęs seneliukas, kuris kaip mat po jo guviai visus kvietė pajudėti, pastriksėti, padainuoti dainelę apie rudeniniame miške sutinkamus žvėrelius.
Tuoj po dainos, čia pat išdygęs šunelis su visu būriu tokių pat mažųjų šunelių priminė visą renginį stebėjusiems svečiams, kad ruduo dosnus ne tik lapų gausa ar orų permainomis, bet ir vaisių ir daržovių gausa. Margiukas visus ragino padainuoti kitą nuostabią dainą apie daržoves. Po šios dainos pasakų pasakotoja ėmė sekti pasaką apie ką tik apdainuotą skaniąją ropę, kurią tuoj ėmėsi rauti senelis, močiutė, anūkėlė, šunelių, kačiukų ir peliukų būriai, kuriuos suvaidino patys mažiausieji darželio vaikai. Pagaliau išrovus roputę, vaikai galėjo paskanauti rudenėlio saldainiukais, kuriuos atstojo saldusis moliūgas. Dar kiek smagiai padainavus, visi ropės rovėjai susitarė susitikti darželio kieme, kur jų jau laukė išdabinta ropės mozaika. Ši savo margumu kvietė vaikus ją apžiūrėti, pasidžiaugti ir papuošti margaisiais medžių lapais.
