DARŽELYJE „ŽILVITIS“ SKAMBĖJO ŽEMAIČIŲ TARMĖ
Lietuva – mažas kraštas, bet kiek daug tarmių. Nors mes gyvename Žemaitijoje, bet vis mažiau girdime kalbant ar patys kalbame žemaitiškai. Vyresnio amžiaus žmonės dar kalba, tačiau jaunesnės kartos – ne kiekvienas ir moka kalbėti tarmiškai. Ką bekalbėti apie ikimokyklinio amžiaus vaikus, jiems ši kalba yra visiškai svetima. Puoselėdamos žemaitišką kalbą, nutarėme vykdyti projektą „Būkem tėkrė žemaite“, kurio tikslas – atskleisti savo krašto kultūrą, skatinti kuo daugiau kalbėti tarmiškai, susipažinti su žymiausiomis Žemaitijos krašto vietovėmis. Į projekto vykdymą įtraukėme ir vaikų šeimas. Vaikai atnešė savo šeimų nuotraukų iš tų vietovių, kurios yra žymios Žemaitijos krašte. Surengėme fotonuotraukų parodą Kretingos pedagogų švietimo centre ir „Žilvičio“ darželyje.
DARŽELYJE „ŽILVITIS“ SKAMBĖJO ŽEMAIČIŲ TARMĖ
Lietuva – mažas kraštas, bet kiek daug tarmių. Nors mes gyvename Žemaitijoje, bet vis mažiau girdime kalbant ar patys kalbame žemaitiškai. Vyresnio amžiaus žmonės dar kalba, tačiau jaunesnės kartos – ne kiekvienas ir moka kalbėti tarmiškai. Ką bekalbėti apie ikimokyklinio amžiaus vaikus, jiems ši kalba yra visiškai svetima. Puoselėdamos žemaitišką kalbą, nutarėme vykdyti projektą „Būkem tėkrė žemaite“, kurio tikslas – atskleisti savo krašto kultūrą, skatinti kuo daugiau kalbėti tarmiškai, susipažinti su žymiausiomis Žemaitijos krašto vietovėmis. Į projekto vykdymą įtraukėme ir vaikų šeimas. Vaikai atnešė savo šeimų nuotraukų iš tų vietovių, kurios yra žymios Žemaitijos krašte. Surengėme fotonuotraukų parodą Kretingos pedagogų švietimo centre ir „Žilvičio“ darželyje.
Vaikai piešė piešinius tema „Mona gėmtėnė“. Dalis vaikų piešinių buvo eksponuojami Kretingos arbatinėje „Špitolė“, o likusieji puošė mūsų darželį, kuriuos apžiūrėti galėjo visi įstaigos lankytojai. Projektą užbaigėme pakvietę vaikų šeimas ir įstaigos bendruomenę į renginį „Pasėrokoukem Žemaitėška“. Renginio metu visi kalbėjome mūsų krašto tarme. Mažieji ugdytiniai kiekvienas turėjo galimybę parodyti savo talentą – pakalbėti žemaitiškai. Vieni deklamavo eilėraščius, kiti pasakojo pajuokavimus, vaikiškus anekdotus, inscenizavo įvairius pasakojimus. Padedami meninio ugdymo pedagogės Daivos Samalienės vaikai dainavo ir žaidė žaidimus – ratelius. Užduočių – papasakoti kokį nutikimą, humoristinį ar gyvenimišką, turėjo ir šeimų nariai. Visi buvome maloniai nustebinti jų talentais. „Žemaičių kalbos egzaminą“ laikė ir įstaigos pedagogės, jos improvizavo dviejų moterų pokalbį turguje. Renginio pabaigoje vaikai pasikeitė vietomis su tėvais. Tėvai, pasidabinę šiaudinėmis skrybėlėmis, subūrė liaudišką kapelą ir grojo polką su vaikiškais liaudies instrumentais, o vaikai buvo žiūrovais bei kapelos pritarėjais. Netradicinė šventė visiems paliko gerą įspūdį. Džiaugiamės, kad gimtoji žemaičių tarmė gražiai skambėjo vaikų lūpomis.
Daugiau nuotraukų žiūrėkite Foto galerijoje.
„Boružėlių“ grupės auklėtojos metodininkės: Virginija Mockuvienė ir Danutė Terleckienė.
